sesuo

sesuõ sf. (3^b) K; SD337, N, Sut, M, Rtr, sesuõj LKT212(Lbv), Mrc, Lp, Dv, sesuõn Pvn; gen. sing. -er̃s, -eriẽs, -erès, -erė̃s; dat. sing. sẽseriai (-iaĩ), -eri Mrp, sẽser Nm, sẽserie (-iẽ) ž.; nom. pl. sẽserys, -ers Grv, -eres, ­erės; gen. pl. -erų̃, -erių̃ KlbIII64(Lkv, Rk, Tršk) 1. Lk, Plt, Slnt, Trš, Vkš, Vvr tų pačių tėvų duktė kitiems jų vaikams: Tikra sesuo R322. Mano sesuõ pamirė Ml. Viena sesuõ Kaune būna Grv. Sesuõ negali dirbtie Dgp. Sėdi sesuoj už stalo, turi rankoj rūtelę LTR(Lš). Sesuõj dar tę yra Kč. Mano sesuõ i brolis LKT146(Nd). Sesuõ už muni senesnė Als. Parvažiuo[ja] tas sūnus, mato, ka ta sesuõ dideliai gerai gyvena Krt. O sesuo jo stovėjo iš tolo, idant ištirtų, kaip jam būtų BB2Moz2,4. Išauš šilts pavasarėlis, išgys broliai bėrus žirgus, lankys seser̃s kapelį LB24. Seserès duktė OG249. Seseriẽs vaikai Ms. Seseriẽs duktė netekėjus Ob. Ir inėjo in tą pakajų pažiūrėt savo seseriẽs LB187. Gavo žinią iš seserès Dkšt. Seserès vestuvės buvo Vlk. Seserès sūnus par manę buvo, tai padėjo sodint bulbas Nmč. Apsirišau seserès skarele Vs. Per mano seserès dukterį anas būna Lnt. Seserès duktė ateina pabūtie Grv. Pas seserès sūnų gyvenu Arm. Seserė̃s duktė būsta (gyvena) Lydoj Zt. Netur nopykantoje tėvo savo ir motinos, ir moteres, ir vaikų, ir seseres DP489. Tiktaik seseriaĩ tai pasakiau vienai LKKXI179(Zt). Seniau buvo sẽseriai septinta dalia Grv. Septinta dalis [žemės] sẽseriai Ad. Iš seseriẽ piningų negausi LD419(Krtn). Sẽserie rankos susuktos į šalį Mžk. Sẽserie pavydėti griekas Krš. Aš jau n'įtikau tėvo sẽser, sako, aš per daug į vaikus Snt. Parneša [brolis] sẽser tą pieną Alvt. Tada brolis šoko bučiuot sẽserį Ūd. Ji turėjo seserį, kurią vadino Marija VlnE167. Kas yr su sẽseria? Ūd. Susibariau su sesermi J. Tu man buvai … broliu ir sesermi ŽCh237. Seseriẽ, ko tu čia atejai? Drsk. Ar žinai ką, sèsuo? Plv. Sesū, sesū, tave tėvas šaukia LTR(Btrm). Sesuõ, man per menki šitie siūlai LB261. Eisav, sesuo, į darželį KlpD73. Seseriẽ mano, ar tu matai tą žiburį, kur aš matau? LB162. Sẽsuo (voc. sing.) Ss. Nuvažiav[o] seseriẽs [p]Lz. Mes augom keturios sẽseres Sug. Jo sẽseres Vilniuj Vlk. Sẽseres buvo trys, visos ištekė[jo] Rš. Keturios sẽserys, ir visos buvom už lietuvių išeję Lt. Daba [gyvos] esam trys sẽsers i brolys Žlp. Ir brolis, ir sẽserys palaidotos Imb. Šeimoj buvo penkios seserys ir šeši broliai Antr. Bočis, moma dirbo, sẽserės dar bit manim LKKII208(Zt). Dvi sẽseri į Kintus gyvena, aš vienas į Šyškrantą Rsn. Dvi seseri turėj[o] LKKXI164(Zt). Dvi buvov sẽseri, ir abidi tebesav dar Krtn. Seserys, kilusios iš vieno tėvo, bet atskirų motinų arba iš vienos motinos, bet atskirų tėvų, vadinamos netikrosiomis rš. Suvestinės seserys (kiekvieno sutuoktinio atskiros dukterys) rš. Prašė seseres Lozoriaus už brolį numirusį, ir davė Viešpatis gyvatą ant jų prašymo DP548. Kas turėjo daug brolių, seserių̃, tai vis į Ameriką važiavo Šlu. Katro tau gražesnė iš tų seserų? KlbIV83(Mlk). Karaliaus sūnus išėjo ketvirtą dieną medžiot ir ieškot seserų̃ LB192. Seserų vaikai R. Aš atidaviau dalis visoms seserims J. Dalis mokėjom seserùms Skdv. Ir seserimu duoda pagrot, bet anos nenori Dv. Seserìmis nupirkau dovanų LD233(Vlkj). Su broliu dirbom, norėjom sẽseris išrėdyti LKT83(Žlb). Už brolius ir seseres brš. Su sesermìs Kv. Broliai pasikeitė seserõms Lkv. Eikiame, sesers, į aukštą svirną, į aukštą svirną brolį rėdyti StnD24. Eik, sesuõ, namo, seserė̃lė, namo, žada tave ponas tėvas už kareivio duoti JV308. Mun rodos, seserẽlės, kad jau būs mun šis jau tas paskutinis metelis Žeml. Ir išejo seserẽlė, ir pažino vainikelį LTR(Klp). Seserė̃le, negerai senas vyras gauti (d.) Br. Oi aš palieku žalią rūtelę jaunesnei seserė̃lei DrskD183. Neturiu brolelių par lauką lydėti, ani seserė̃lių vainikėlį pinti JD551. Plonoji matušelės, baltoji seserelės, o ši trečioji, šilkais austoji, muno pačios drobelė StnD2. Cit, neverki, seserelė, mes tave išvaduosim KlpD18. Sudiev ir jūs, brangios seserytės rš. Strielbaitės mano – seseráitės mano VD335. Gali paprašyt savo seseráitės kūmuosna Dv. Tau bus palikti … mielą brolutį, seseraitę BPII409. ^ Liga ne sesuo B819, VP27. Girtam i kiaulė sesuo LTR(Vdk). Gyvenkim kai broliai, mylėkimės kai seserys Sln. Broliui sesuõ turintėji, o pati pačiam galintėji bus gera J. Sesuõ kad bagota, o žmona kad sveika, tai gerai Ob. Dvi seseri vienu keliu ėjo, viena antros nematė (akys) LTsV543. Brolis seseriai kasos nesupina (ugnis ir dūmai) Pn. Brolis pas seserį ant pietų eina, brolis nuo seseries kavojas (saulė ir mėnulis) LTR. Dvi seseri sviestą skuta (rogės) R¹73. Sesuo šimtais skaito (audžia?) PrLXVII32. 2. voc. fam. vartojama, kreipiantis į artimą moterį: Aš tau, sesuõ, uogelių neskinu, sau į burną dedu Skr. 3. tos pačios aplinkos, bendrų interesų, artima moteris: Kas klauso žodžio mano ir sergi jį, tasai vėl yra palaimintas, tasai vėl yra manuoju broliu ir seserimi ir motina pagal dvasią DP121. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat Mž8. Mano mieli broliai ir seseres PK209. Šlovime broliais ir sesermis … tavomis MKr24. Mieli brolaičiai ir seseraitės Kristuje BPI77. 4. med. vidurinio medicininio išsilavinimo moteris, dirbanti gydymo įstaigoje: Seserimì darbujo ligoninėj Rod. Kautynėse drąsiai ėjo savo pareigas gydytojai, medicinos seserys rš. Beje, sveikas žinai, kad Mariutė seseriauti važiuoja – bus gailestingoji seserėlė VŽ1905,68. 5. BzF168 pamergė: Aš ta kaip ta jau sesuõ pataisiau tą vainikelį tai jaunajai prisegti Trk. 6. bažn. vienuolė, seserijos narė: Duktė Jadvyga gražiai išauklėta Varšuvoje seserų širdiečių pensione V.Myk-Put. Seserys čia įsteigė savo mokyklą mergaitėms rš.